Penktokų krikštynos

 

                      Spalio 14-ąją dešimtokai su savo auklėtoja A.Vegiene surengė penktokų krikštynas. Tai tokia smagi šventė kiekvienais metais, kai dešimtokai krikštija tokius kaip aš, penktokus.

                      Jau iš pat ryto prie įėjimo į mokyklą pamatėme dešimtokus su spalvotais flomasteriais rankose. Mes, aišku, supratome, kad jie nori mus pažymėti kaip penktokus. Stengėmės pabėgti, bet veltui. Jie mus pavijo ir išpaišė. Buvo ir baisu, ir smagu, bet dar tik pradžia.

                      Per penktą pamoką į mūsų (110) ir 5b klasės (115) kabinetus atėjo grupė dešimtokų ir mus suporavo. Surišo lipnia juosta mūsų rankas.  Gražiai susirikiavę patraukėme sporto salės link. Prie salės durų turėjome šaukti garsiai, kad  mylime ir mylėsime savo mokyklą amžinai. Paskui jau ėjome vidun po du, o tada laukė daugybė išbandymų. Pirmiausia turėjome pralįsti pro maišus, keliais eiti eglišakių taku, pereiti apverstą suoliuką.

                      Įveikę sunkumus sustojome prie stalo. Turėjome suvalgyti po citrinos griežinėlį ir po vieną šermukšnio uogą. Buvo labai rūgštu ir kartu,  bet valgė ir mūsų auklėtojos.

                      Kai visi paragavome „pagrindinio mokslo karčių vaisių“, vyko mįslių minimo viktorina, klasės dainos konkursas, kamuolio ridenimo varžybos. Pagaliau dešimtokai įsitikino, kad mes verti būti penktokais, šaukėme priesaiką – pažadėjome klausyti dešimtokų. Tada visi paeiliui merkėme pirštelį į burokėlių sultis ir tokį „anspaudą“ dėjome ant pasižadėjimo. Dešimtokai kiekvienam užkabino gražius medalius. Buvome pakrikštyti.

                      Nors kiek ir baiminomės, bet krikštynos visiems patiko. Buvo įdomu ir smagu įveikti sunkumus. Ačiū dešimtokams.

 

Liepa Štuopinytė (5a)